Pistoletas - kulkosvaidis UZI

Vykstant Arabų ir Izraelio konfliktui 1948 m., Izraelio kariuomenės karininkas Uzielis Galis pradėjo kurti pistoletą-kulkosvaidį. Pasinaudojęs čekų konstruktorių patirtimi, Uzielis Galis sukūrė kompaktišką ir technologiškai pažangų ginklą. 1949-1950 m. šio konstruktoriaus ginklas buvo išmėgintas kovinėmis sąlygomis. 1954 m. „Israel Military Industries” pradėjo serijinę šio pistoleto-kulkosvaidžio gamybą. Ginklas buvo pavadintas UZI, pagal jį sukūrusio konstruktoriaus vardą. Šio ginklo spyna yra laisva, šūvio metu ji užvažiuoja ant vamzdžio du trečdalius savo ilgio. Dėl to jis yra labai trumpas, palyginti su kitais to meto panašiais ginklais. Sutrumpinus pistoleto-kulkosvaidžio ilgį jis tapo lengvesnis, todėl padidėjo kulkų sklaida šaudant tiek trumpomis, tiek ilgomis serijomis. Atatrankai sumažinti teko padidinti ginklo svorį, todėl ginklo korpusas yra gaminamas iš 2 mm storio lakštinio plieno. Automatika veikia laisvos spynos atatrankos principu. Dėtuvė įstatoma į pistoletinę rankeną, kuri yra pistoleto-kulkosvaidžio viduryje, tai pagerina ginklo pusiausvyrą. UZI galima šaudyti viena ranka. Sulenkiama atrama (buožė) sudaryta iš dviejų dalių. Taikiklis dioptrinis, reguliuojamas, yra galimybė uždėti įvairių tipų papildomus taikiklius. Vamzdis nesunkiai pakeičiamas kovos sąlygomis. Ginklo konstrukcijoje panaudoti tam metui pažangūs gamybos metodai: štampavimas, suvirinimas. Dėl to ginklo savikaina yra palyginti nedidelė. Vėliau pradėti gaminti sumažinti UZI modeliai Mini UZI ir Micro UZI, taip pat įvairios komercinės modifikacijos, skirtos naudoti civiliams.

UZI sulaukė didelio pasisekimo visame pasaulyje. Be Izraelio kariuomenės, šis pistoletas-kulkosvaidis naudojamas Vokietijos, Belgijos, Airijos ir kai kurių kitų Europos, taip pat Afrikos, Azijos, Amerikos kariuomenėse bei teisėsaugos institucijų ginkluotėje. Ginklas skirtas priešo gyvajai jėgai naikinti artimame mūšyje.

TAKTINIAI-TECHNINIAI DUOMENYS