Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Kariuomenės vienetai

Lietuvos kariuomenė, kaip ir bet kuri kita pasaulio kariuomenė, yra sudaryta iš įvairaus dydžio ir paskirties kariuomenės vienetų.

 

Lietuvos kariuomenę sudaro keturių rūšių pajėgos - Sausumos pajėgos, Oro pajėgos, Jūrų pajėgos, Specialiųjų operacijų pajėgos ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir pan.). Be kovinių, administracinių vienetų, Lietuvos kariuomenėje reikšmingą vietą užima mokymo vienetai (Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras ir Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras), kuriuose rengiami kariai, įvairių sričių kariniai specialistai. Atskiras kariuomenės komponentas, be keturių rūšių pajėgų, atskirųjų vienetų ir mokymo vienetų, yra Logistikos valdyba, užtikrinanti kovinių vienetų aprūpinimą bei Mokymo ir doktrinų valdyba, įgyvendinanti karinio rengimo politiką.

 

Sausumos pajėgas sudaro Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas". Brigadą sudaro Vadovybė ir jos padaliniai, bei keturi batalionai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio, kunigaikščio Vaidoto mechanizuotieji pėstininkų batalionai ir Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas. Sausumos pajėgų struktūrai taip pat priklauso Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų, Karaliaus Mindaugo husarų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionai, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Savanorių pajėgos yra organizuotos teritoriniu-funkciniu principu. Jas sudaro šešios teritorinės rinktinės, o teritorines rinktines sudaro savanorių kuopos. Kuopos yra kiekviename didesniame mieste, jose pagal savo gyvenamąją vietą tarnauja aktyviojo rezervo kariai.


Oro pajėgas sudaro: Aviacijos bazė, kurioje dislokuoti Oro pajėgų lėktuvai, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (atsakinga už Lietuvos Respublikos oro erdvės kontrolę), Oro gynybos batalionas (atsakingas už oro gynybą antžeminėmis priemonėmis) ir kiti pagalbiniai vienetai.

 

Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, kurioje yra šie funkciniu principu atskirti vienetai: Karinių laivų divizionas, Patrulinių laivų divizionas, Mininių laivų divizionas, Katerių grandis. Taip pat Karinėse jūrų pajėgose yra Jūrų ir pakrančių stebėjimo tarnyba, atsakinga už Lietuvos pakrančių stebėjimą ir kiti pagalbiniai vienetai.


Specialiųjų operacijų pajėgų branduolį sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba, o Karinių oro pajėgų Specialiųjų operacijų grandis pavaldi SOP operacijų valdymo lygmeniu.


Kariuomenės vadovybės aprūpinimo funkcijas atlieka Gedimino štabo batalionas, kuriam priskirta ir reprezentacines funkcijas atliekanti Garbės sargybos kuopa.

 

Taikos metu Lietuvos kariuomenėje nėra stambesnio kovinio vieneto už brigadą. Brigadą paprastai sudaro 4-6 batalionai (brigados gali būti įvairaus dydžio, priklausomai nuo šiam vienetui priskirtų funkcijų).  

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu nėra divizijų ir armijų, kurios būna formuojamos iš brigadų, pulkų, atskirųjų batalionų ir kitų vienetų. Lietuvos kariuomenėje šie stambūs koviniai vienetai gali būti formuojami mobilizacijos atveju.

Batalionas yra didžiausias nuolatinis kovinis vienetas ir mažiausias vienetas, turintis savo štabą (štabus turi visi didesni vienetai: pulkai, brigados, rinktinės, divizijos ir pan.). Didesniuose štabuose paprastai būna personalo skyrius, žvalgybos skyrius, kovinio rengimo skyrius, aprūpinimo skyrius, operacijų planavimo skyrius ir ryšių skyrius.
Štabus turi visos pajėgų rūšys. 
Batalionas paprastai būna sudarytas iš 3-5 kuopų. Įprastas pėstininkų batalionas turi 2-3 pėstininkų kuopas, sunkiosios ginkluotės kuopą arba būrį ir aprūpinimo kuopą, kurioje yra žvalgų būrys, transporto būrys, ryšių būrys ir pan. Kuopą paprastai sudaro 2-4 būriai ir valdymo grupė. Būryje yra 3 skyriai ir valdymo grupė. Pėstininkų skyriuje būna apie 8-10 karių. Skyrius yra mažiausias kovinis vienetas, tačiau taktiniais sumetimais jis dalijamas į dvi grandis, kuriose paprastai būna po 4 karius. Pats mažiausias taktinis vienetas, kuris gali vykdyti kai kurias užduotis, yra karių pora (binomas).

Kariuomenės suskirstymas koviniais vienetais yra būtinas, kad būtų užtikrintas sistemingas ir efektyvus kariuomenės valdymas ir jai skirtų užduočių vykdymas.



 

 

 

 

 

PRINCIPINĖ KARIUOMENĖS STRUKTŪRA 2015 METAIS IR PLANUOJAMA 2020 M.

 

Principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2015 metais:

1) sausumos pajėgos - Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas), Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos  1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė);

2) karinės oro pajėgos - Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;

3) karinės jūrų pajėgos - Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos - Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Karo policija.

 

Bendras ribinis karių skaičius 2015 metais nustatomas nuo 16 840 iki 21 960. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 7 800 iki 8 800, iš jų: generolų ir admirolų - iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų - iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų - iki 123, majorų ir komandorų leitenantų - iki 365;

2)ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 3 550 iki 5 090 per metus, iš jų: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą - nuo 3 000 iki 3 500, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose - nuo 200 iki 1000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose - nuo 350 iki 590

3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius - nuo 4 800 iki 6 300;

4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius - nuo 500 iki 1 500;

5) ribinis kariūnų skaičius - nuo 190 iki 270.

 

Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2015 metais nustatomas nuo 200 iki 260.

________________________________________

 

 

Planuojama principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2020 metais:

1) sausumos pajėgos - Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas), Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos  1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė);

2) karinės oro pajėgos - Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;

3) karinės jūrų pajėgos - Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos - Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Karo policija.

 

Bendras ribinis karių skaičius 2020 metais nustatomas nuo 15 540 iki 20 260. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 8 800 iki 10 600, iš jų: generolų ir admirolų - nuo 9 iki 12, pulkininkų ir jūrų kapitonų - nuo 30 iki 40, pulkininkų leitenantų ir komandorų - nuo 129 iki 150, majorų ir komandorų leitenantų - nuo 379 iki 500;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 1 050 iki 1 590 per metus, iš jų: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą - 0, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose - nuo 700 iki 1 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose - nuo 350 iki 590;

3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius - nuo 4 800 iki 6 300;

4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių
skaičius - nuo 700 iki 1 500;

5) ribinis kariūnų skaičius - nuo 190 iki 270.

 

Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2020 metais nustatomas nuo 200 iki 260.

 

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2015-11-26
Sprendimas: Fresh Media