Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Lietuvos kariuomenės tautinė ir religinė sudėtis 1918-1940 m. laikotarpiu

 

Bendrosios tendencijos

 

Tautybėmis ir religijomis margos ne tik valstybės bet ir jų kariuomenės. Šiandien Lietuvos kariuomenėje kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių kariuomenėse tarnauja įvairių tautybių piliečiai. Žvelgiant į netolimą praeitį – I-osios Lietuvos Respublikos laikus, dažnai neatkreipiame dėmesio ar tiesiog pamirštame, kad tuometinės Lietuvos kariuomenė kaip ir pati valstybė buvo marga tautybėmis ir religijomis. Šio straipsnio tikslas žvilgtelėti į tarpukario Lietuvos istorijos atkarpą ir apžvelgti kariuomenės tautinę ir religinę sudėtį.

 

Tyrinėjant įvairius I – osios Lietuvos Respublikos kariuomenės skaičius dažnai susiduriame ir su tautybių ir religijų problemomis kariuomenėje. Žvelgiant į bendrus kariuomenės skaičius, jie atrodo tarsi pliki ir nelabai iškalbingi, nors už jų slypi įvairių tautybių ir religijų žmonės. Todėl dažnai sau užduodame įvairius klausimus: kokie buvo tie žmonės, kiek jų buvo, kokios buvo proporcijos bendrame skaičiuje ir kt. Toks žvilgsnis į kariuomenės tautinę ir religinę sudėtį yra tikrai reikalingas ir pateisinamas, ne tik kalbant apie statistiką, bet ir stengiantis giliau pažinti visuomenės raidos procesus.

 

I – osios Lietuvos Respublikos kariuomenė tautybių ir religijų atžvilgiu buvo tokia pat marga kaip ir visuomenė. Remiantis 1923 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, turime aiškų gyventojų pasiskirstymą tautybėmis ir religijomis. Pagal tautybes Lietuvos piliečių buvo užregistruota 26 atskiros tautos. Lietuviai sudarė 83,88 % (1 701 863 žmonės) visų piliečių skaičiaus (2 021 792), antri buvo žydai – 7.58 % (153 743), treti lenkai – 3,23 % (65 599), ketvirti rusai – 2,49 % (50 460), penkti vokiečiai – 1,44 % (29 231), šešti latviai – 0,73 % (14 883), septinti gudai – 0,22 % (4 421), aštunti totoriai – 0,06 % (973). Kitų tautybių piliečių skaičius buvo labai nedidelis. Kiek kitoks buvo Lietuvos gyventojų pasiskirstymas tikybomis, kurių užregistruota 30. Čia daugumą sudarė katalikai – 85,72 % (1 739 393) bendro gyventojų skaičiaus (2 028 971), antri buvo izraelitai – 7,65 % (155 125), treti liuteronai – 3,28 % (66 578), ketvirti sentikiai – 1,59 % (32 149), penkti stačiatikiai – 1,13 % (22 925), šešti reformatai – 0,53 % (10 678), septinti mahometonai – 0,02 % (1 107). Iš pateiktųjų skaičių matyti, kad pasiskirstymas tautybėmis ir religijomis iš esmės sutapo. Atskira tautybė, su nedidelėmis išimtimis, praktiškai lydėjo ir tam tikrą religiją. Lietuviai ir lenkai buvo katalikai, žydai – izraelitai, rusai su gudais – sentikiai ir stačiatikiai, vokiečiai su latviais – liuteronai ir reformatai, totoriai – mahometonai. Žvelgdami į kariuomenės pasiskirstymą tautybėmis ir religijomis taip pat įžvelgsime panašias tendencijas.

 

Dar XX a. trečiame dešimtmetyje Vytautas Steponaitis ”Mūsų žinyne" gana plačiai analizavo šaukiamų kariuomenėn naujokų išsilavinimą ir mokymą, kartu pateikdamas ir išsamius duomenis apie jų pasiskirstymą tautybėmis. Pagal pateiktus straipsniuose duomenis sudaryta lentelė nr.1, kurioje matomos tautybių proporcijos ir skaičių kitimo tendencijos. Lyginant su surašymo duomenimis matyti, kad lietuvių kariuomenėje tarnavo 3 – 4 procentais daugiau, negu buvo bendras vidurkis tautybėmis. Žydų tautybės karių vidutiniškai buvo 2 procentais mažiau negu bendras vidurkis. Mažesnis buvo ir lenkų procentas, rusų procentas beveik atitiko vidurkį, o vokiečių buvo nežymiai didesnis.

 

Lentelė Nr.1. Procentinis Lietuvos kariuomenės naujokų pasiskirstymas tautybėmis 1921-1926 m. laikotarpiu.

 

tautybė/metai

1921

1922

1923

1924

1925

1926

Lietuvių

86,74

85,49

86,02

89,31

87,27

87,60

Žydų

5,40

7,68

7,12

4,47

5,01

5,62

Lenkų

3,43

2,35

1,82

0,95

2,04

1,85

Rusų

--

2,77

2,56

2,15

3,24

3,06

Vokiečių

--

1,21

2,12

2,64

2,07

1,60

Latvių

--

0,26

0,24

0,33

0,27

0,22

Gudų

--

0,19

0,10

0,15

0,06

0,02

Totorių

--

--

--

--

0,04

0,03

Čigonų

--

--

0,01

--

--

--

Karaimų

--

--

0,01

--

--

--

Kitų

4,43

--

--

--

--

--

 

Kariuomenės štabe žinios apie kariuomenės sudėtį tautybėmis ir religijomis buvo renkamos per visą Lietuvos valstybės nepriklausomybės laikotarpį. Remiantis šiais duomenimis yra sudaryta 2 lentelė, apimanti vėlesnį laikotarpį nuo 1928 iki 1934 metų. Žvelgiant į šiuos duomenis matyti, kad lietuvių kareivių skaičius dar 2 procentais padidėjo, negu bendras surašymo vidurkis. Žydų sumažėjęs apie pusę procento skaičius išliko stabilus, žymiai sumažėjo lenkų kariuomenėje, o rusų, vokiečių ir latvių skaičius liko beveik nepakitęs. Truputi sumažėjo gudų.

 

2 lentelė. Procentinis Lietuvos kariuomenės kareivių pasiskirstymas tautybėmis 1928 -1934 m. laikotarpiu.

tautybė/metai

1928

1929

1930

1931

1932

1933

1934

Lietuvių

91,69

90,77

90,75

90,72

89,23

89,41

89,67

Žydų

4,10

4,31

5,34

4,39

4,55

4,36

4,25

Lenkų

0,39

0,58

0,21

0,34

0,38

0,43

0,21

Rusų

2,31

2,56

2,56

2,43

2,70

2,83

2,61

Vokiečių

1,16

1,50

0,88

1,84

2,69

2,59

2,68

Latvių

0,26

0,18

0,19

0,20

0,37

0,33

0,49

Gudų

0,02

0,05

0,04

0,02

0,01

0,02

0,04

Kitų

0,07

0,05

0,04

0,06

0,07

0,03

0,05

 

Kiek kitokie duomenys buvo karininkų korpuse. Kaip pavyzdį galima pateikti 1925 ir 1934 metų duomenis ir juos palyginti. 1925 metų rugsėjo mėn. 18 d. iš 1260 karininkų lietuvių tautybės buvo 95 % (1197 karininkai), gudų – 1,5 % (18), rusų – 1,2 % (15), vokiečių – 1,1 % (14), latvių – 0,3 % (4), žydų – 0,3 % (4), ukrainiečių – 0,3 % (4), ir visų kitų – 0,3 % (4). 1934 m. gruodžio mėn. 31 d. duomenimis iš 1301 karininko (neskaičiuojant civilių tarnautojų) lietuvių tautybės buvo 98,54 % (1282 karininkai), rusų – 0,62 % (8), gudų – 0,30 % (4), vokiečių – 0,08 % (1), latvių – 0,08 % (1), žydų 0,08 %(1), lenkų – nė vieno, visų kitų 0,30 % (4). Lyginant šiuos duomenis matyti, kad per dešimtmetį Lietuvos kariuomenės karininkų korpusas tapo daug lietuviškesnis, skirtingai negu kareivių korpuse, kur kariai tautybėmis praktiškai buvo pasiskirstę pagal esamas valstybės tautinės sudėties proporcijas.

 

Aptariant karių pasiskirstymą tikybomis reikia pažymėti, kad šie duomenys keitėsi daug mažiau. Duomenų proporcijos praktiškai atitiko 1923 m. surašymo duomenų bendras Lietuvos proporcijas. Kaip pavyzdį galima pateikti 1928, 1931 ir 1934 m. kareivių procentinį pasiskirstymą tautybėmis (žiūrėti 3 lentelę).

 

3 lentelė. Procentinis kareivių pasiskirstymas tikybomis 1928-1934 m.

tikybos / metai

1928

1931

1934

Katalikų

89.33

87.56

85.92

Liuteronų

3.10

4.84

6.39

Izraelitų

4.12

4.39

4.24

Sentikių

1.60

1.59

1.80

Stačiatikių

1.12

1.07

1.09

Reformatų

0.65

0.47

0.43

Visų kitų

0.08

0.08

0.13

 

 

Karininkų pasiskirstymui tikybomis įtakos turėjo pasiskirstymas tautybėmis. Čia pavyzdžiu galima pateikti 1934 metų duomenis, kur iš 1301 karininko (be civilių tarnautojų) katalikais buvo 91,93 % (1196), liuteronais – 3,3 % (43), stačiatikiais – 2,15 % (28), reformatais – 2,07 % (27), sentikiais – 0,08 % (1), izraelitais – 0,08 % (1), ir visų kitų – 0,39 % (5). Iš šių skaičių matyti, kad tam tikras procentas lietuvių karininkų buvo liuteronų tikėjimo.

 

Pažymėtina, kad tokios pačios karių ir karininkų procentinės pasiskirstymo tendencijos buvo ir daliniuose. Kai kurie iš jų buvo visu šimtu procentų lietuviški. Pavyzdžiui toks faktas užfiksuotas 1932 metais vasario mėnesį Kauno miesto komendantūroje, Vytauto Didžiojo kuopoje bei Karo mokykloje.

 

Svarbią vietą kariuomenės kasdieniniame gyvenime turėjo religija. Kiekvienos konfesijos atstovai kariuomenėje turėjo savo kapelioną, kuris rūpinosi karių religiniu gyvenimu, dalyvaudavo karių priesaikos metu bei rengdavo įvairias šventes, tiek religines, tiek valstybines. Mokymų metu buvo laikomasi nuostatos, kad karys ištikimas savo tikybai yra ištikimas ir savo tėvynei. Dorovė buvo akcentuojama kaip būtinybė kario kasdieniniame gyvenime. Mokymo programoje buvo nustatytas smulkus dekalogo aiškinimas. Vienas svarbiausių kario gyvenimo momentų buvo priesaika. Ši diena buvo kariuomenės dalies šventė. Priesaikos dieną kariai vykdavo į bažnyčią, kur būdavo laikomos specialios mišios, grodavo orkestras, kapelionai sakydavo šiai šventei pritaikytą pamokslą, primindami priesaikos prasmę ir reikšmę.

 

Nuo 1924 m vasario mėn. egzistavo du priesaikos tekstai, kurių vienas buvo skirtas kariams krikščionims, kitas kariams žydams bei iškilmingo pasižadėjimo tekstas. Kariai krikščionys po šių žodžių bučiuodavo šventąjį raštą, kryžių ir dalinio vėliavą. Žydai bučiuodavo Torą, o mahometonai – Koraną. 1936 metų gruodžio mėn. 11 d. Karinės tarnybos įstatymu priesaikos tekstas kariams buvo pakeistas. Naujame įstatyme buvo numatytas vienodas priesaikos tekstas visų religijų kariams ir tolygus jai iškilmingas pasižadėjimas. Kasdieniniame karių gyvenime šalia priesaikos dienos ir valstybinių švenčių buvo pakankamai daug ir įvairių religinių švenčių. Čia karinė vadovybė tautinių mažumų atžvilgiu buvo labai tolerantiška. Kiekvienos religijos kariai turėdavo galimybę švęsti religines šventes, ir šių švenčių laikotarpiui pagal galimybes buvo atleidžiami nuo užsiėmimų ir tarnybos.

 

Jonas Vaičenonis

 

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2009-04-14
Sprendimas: Fresh Media