Kilnojamosios parodos

Karo mokyklos įkūrimo diena laikytina 1919 m. sausio 25-oji, kai krn. Jonas Galvydis-Bikauskas buvo paskirtas jos viršininku. Ši karinė mokymo įstaiga darbą pradėjo pirmosiomis kovo dienomis, tačiau užsitęsus organizaciniams ir paruošiamiesiems darbams iškilmingai atidaryta balandžio 1 d. Ji buvo skirta rengti visų ginklų rūšių tikrosios tarnybos ir atsargos karininkus ir kelti jų kvalifikaciją.

Minint sausio 13-ąją Vytauto Didžiojo karo muziejus pristatė naują kilnojamąją parodą, skirtą ginkluotajai rezistencijai Lietuvoje 1944-1954 m. Kilnojamoji paroda „Prisiekę kovoti už laisvę".

Ginkluotoje rezistencijoje dalyvavo apie 110 Lietuvos kariuomenės karininkų, kurių trečdalis žuvo pirmajame kovos etape(1944-1946). Šios parodos tikslas - atskleisti ir parodyti buvusių Lietuvos Respublikos kariuomenės kadro ir atsargos karininkų, aspirantų bei karo kapelionų indėlį Lietuvos ginkluotos rezistencijos pirmajame etape (1944 - 1946).

Lietuvių tautai niekada nebuvo svetima savanorystės idėja. Jos vedami, skirtingu laiku Tėvynės ginti stojo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonės. Priešindamiesi ginklu, žodžiu, spauda ir tikėjimu, jie stengėsi iškovoti ir įtvirtinti valstybingumą bei nepriklausomybę. Paroda „Tas laisvės nevertas, kas negina jos" skirta supažindinti su savanorių kariuomene Lietuvoje.

2015-aisias Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo eksponuojama Karybos istorijos skyriaus vedėjo dr. Andriejaus Stoliarovo parengta nauja kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės šarvuotieji traukiniai 1920-1935 m.". Paroda buvo skirta atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės 100-mečiui ir šarvuotųjų traukinių atsiradimo 95-mečiui paminėti.

Kilnojamojoje parodoje eksponuojami muziejaus fonduose sukaupti kartografiniai kūriniai, supažindinantys visuomenę su pirmuoju originaliu 1613 m. Amsterdame išleistu Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiu ir kitais žymių XVI-XVIII a. Nyderlandų, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Lenkijos kartografų darbais. Šie žemėlapiai atspindi Lietuvos kartografijos raidą nuo pirmojo, specialiai Lietuvai skirto, 1595 m. G. Merkatoriaus žemėlapio iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos, prijungtos prie Rusijos per pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą 1772 m., T. K. Loterio žemėlapių.