Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Parodos

Pristatyta kilnojamoji paroda „Lietuvos Respublikos kariuomenės generolai 1919–1940 metais“
2012-12-04
img

2012 m. gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatyta Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vyriausiojo muziejininko Andriejaus Stoliarovo parengta kilnojamoji nuotraukų kopijų paroda „Lietuvos Respublikos kariuomenės generolai 1919–1940 m."

null
Kariuomenės dienos proga – paroda Tbilisyje
2012-11-21

Lapkričio 21 d. Tbilisyje (Gruzija), minint Lietuvos kariuomenės dieną, pristatyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta fotografijų paroda apie Lietuvos karo aviacijos istoriją tarpukariu. Paroda surengta garsaus gruzinų menininko skulptoriaus Zurabo Tseretelio (Zurab Tsereteli) modernaus meno galerijoje. Joje Lietuvos ambasadoriaus Jono Paslausko ir gynybos atašė pulkininko leitenanto Dainiaus Katiliaus kvietimu dalyvavo Gruzijoje reziduojantys užsienio ambasadoriai, gynybos atašė korpuso atstovai, Gruzijos gynybos ministerijos, NATO, Europos Sąjungos bei kitų valstybės institucijų vadovai, lietuvių bendruomenės Gruzijoje atstovai.

null
Paroda, supažindinanti su Pirmuoju pasauliniu karu Lietuvoje
2012-10-01
img

2012 m. spalio 1 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatyta Karybos istorijos (1795-1940) skyriaus vyriausiųjų muziejininkų Mariaus Pečiulio ir Edvino Vaidoto parengta kilnojamoji nuotraukų ir dokumentų kopijų paroda „Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva". Dešimtyje parodos stendų atspindimos šešios temos: „Vokietijos ir Rusijos pasirengimas karui”, „Lietuviai Pirmajame pasauliniame kare“, „Kovos Rytų Prūsijoje ir Lietuvoje 1914 m.“, „Vokietijos kariuomenės įsiveržimas į Vakarų Lietuvą 1915 m.“, „Karinių veiksmų pabaiga Lietuvoje“, „Vokietijos okupacija Lietuvoje“. Paroda pažintinio-mokomojo pobūdžio, skirta eksponuoti Lietuvos švietimo įstaigose, krašto apsaugos sistemos kariniuose daliniuose ir kitur. Parodos dailininkė Rasa Gumbrevičienė.

null
Kauno karininkų ramovėje pristatyta paroda, skirta LDK didžiajam etmonui
2012-09-21
img

Rugsėjo 20-osios popietę Kauno įgulos karininkų ramovės Mažojoje salėje (A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas) buvo pristatyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos didžiajam etmonui Jonušui Radvilai – 400 metų“.

 

null
LDK didžiajam etmonui Jonušui Radvilai – 400 metų!
2012-09-11
img

2012-aisiais sukanka 400 metų, kai Papilio Radvilų dvare gimė (1612 m.) Jonušas Radvila. Biržų ir Dubingių šakos atstovas kunigaikštis Jonušas Radvila, kaip ir jo senelis Kristupas Radvila Perkūnas ir prosenelis Mikalojus Radvila Rudasis, buvo viena ryškiausių savo epochos asmenybių, žymus valstybės veikėjas, politikas ir karvedys, Biržų kunigaikštystės valdovas, kultūros mecenatas, LDK evangelikų reformatų globėjas. Lietuvos valstybėje Jonušas Radvila ėjo aukštas pareigas. Jis buvo LDK pakancleris (1633–1646), Žemaitijos seniūnas (1646–1653), LDK lauko etmonas (1646–1654), Vilniaus vaivada (1653–1655), LDK didysis etmonas (1654–1655). Mirė 1655 m. gruodžio 31 d. Tikocine (Lenkija). Iki 1656 m. gruodžio 30 d. jo palaikai buvo saugomi Tikocine, iš ten perkelti į Kėdainius.

null
Atidaryta paroda, skirta Prancūzijos kariuomenės persikėlimo per Nemuną ties Kaunu
2012-06-08
img

Birželio 8 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „1812 metai Lietuvoje“, skirta Prancūzijos kariuomenės persikėlimo per Nemuną ties Kaunu ir karo su Rusija 200-osioms metinėms paminėti.

Parodos organizatoriaus Algimanto Daugirdo, Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vyriausiojo muziejininko, parengtoje originalių eksponatų, nuotraukų, graviūrų ir dokumentų kopijų parodoje chronologine seka pristatomi pagrindiniai to meto įvykiai – Prancūzijos kariuomenės persikėlimo per Nemuną vaizdai, prancūzų kariuomenės dalinių vadai, pirmieji karo veiksmai Lietuvoje, Lietuvos Laikinosios Vyriausybės susidarymas, lietuviškųjų karinių dalinių Prancūzijos kariuomenės sudėtyje formavimasis ir jų vadai, prancūzų kariuomenės traukimasis nuo Maskvos per Lietuvą, Kauno gynyba.

null
Paroda, skirta 1812 metų įvykiams Lietuvoje paminėti
2012-06-07
img

Birželio 8 d., penktadienį, 13 val. įvyks parodos „1812 metai Lietuvoje“ atidarymas, skirtas Prancūzijos kariuomenės persikėlimo ties Kaunu ir karo su Rusija 200-osioms metinėms paminėti.

Parodos autorius Algimantas Daugirdas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vyriausiasis muziejininkas.

Paroda veiks iki š. m. liepos 5 d.

Nuotraukoje – Prancūzijos kariuomenės persikėlimas ties Kaunu 1812 m. birželio 24 d.

null
Atidaryta paroda „Atkurtoms Lietuvos karinėms oro pajėgoms – 20“
2012-03-12
img

2012 m. kovo 12 d. Lietuvos karinių oro pajėgų 20-mečio proga Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „Atkurtoms Lietuvos karinėms oro pajėgoms – 20“. Joje eksponuojamos atkurtų Karinių oro pajėgų laikotarpio nuotraukos, dokumentai, apdovanojimai, asmeniniai atsargos pulkininkų Zenono Vegelevičiaus ir Jono Patašiaus daiktai. Parodoje bus galima apžiūrėti Lietuvos karinių oro pajėgų išleistas knygas apie aviaciją, NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvavusių Danijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų dovanas muziejui, kitus eksponatus.

null
Muziejus kviečia į parodą „Kauno pilies gynyba 1362 m.“
2012-02-13
img

2012 m. vasario 16 d., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus 91-ąsias įkūrimo metines, Vytauto Didžiojo karo muziejus (VDKM) lankytojus kviečia į parodą „Kauno pilies gynyba 1362 m.“ Paroda skirta kunigaikščio Vaidoto vadovaujamos didvyriškos Kauno pilies gynybos 650-osioms metinėms.

null
Pirmosios Kauno pilies maketas
2012-02-10
img

Kauno pilies maketas, skirtas parodai „Kauno pilies gynyba 1362 m.“, – tai bandymas pavaizduoti pirmąją Kauno pilį (mastelis 1:200), kuri Ordino puolimo metu dar nebuvo baigta statyti. Maketas pagamintas remiantis A. Žalnieriaus surinktais archeologiniais duomenimis, Vygando Marburgiečio „Naujosios Prūsijos kronika“, kurioje išsamiai aprašyti 1362 m. įvykiai Kaune. Gaminant pirmosios Kauno pilies maketą, keleto dalykų išsiaiškinti vis dėlto nepavyko: nemažą dalį pilies nuplovė Neris, o likusi buvo įkomponuota į naująją pilį, pilies sienų aukštis - taip pat paslaptis, todėl galima tik apytikslė rekonstrukcija, remiantis analoginėmis aptvarinio tipo pilimis, statytomis tuometės Lietuvos teritorijoje.

null
 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media