Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Istorija

PRIEŠISTORĖ

Bataliono istorinis pagrindas siekia 1717 metus, kai Lietuvos-Lenkijos valstybė įsteigė pastovias karines pajėgas. Pirmasis lietuvių pulkas vadinosi Didžiojo Lietuvos etmono infanterijos pulku. Šio pulko likimas tapo neatsiejamas nuo visos Lietuvos likimo. Po pirmojo Žečpostpolitos padalinimo pulkas buvo išformuotas.

 

Istorijos bėgyje pulkas vėl atgimdavo karų ir sukilimų metu. Taip atsitiko 1812 m. Rusijos-Prancūzijos kare, 1830 m. ir 1863 m. sukilimuose. 1831 m. prasidėjus sukilimui Lietuvoje, iš Trakų, Ukmergės, Vilniaus apylinkių buvo sudarytas 1-asis kadrinis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo kapitonas S. Macevičius. Pulkas, turėdamas 1150 karių, sudarė Kauno įgulą. Pulko pirmajai kuopai vadovavo kapitonė Emilija Pliaterytė. Pasibaigus sukilimui, pulko likučiai pasitraukė į Prūsiją.

 

1-ASIS DLK GEDIMINO PĖSTININKŲ PULKAS

Atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. lapkričio 23 d. Vilniuje buvo įkurtas 1-asis pėstininkų pulkas, kurio vadu tapo karininkas J.Galvydis-Bykauskas. Iš pradžių pulkas kūrėsi Vilniuje, vėliau, 1918 m. pabaigoje, buvo gautos patalpos

 

J.Galvydis-Bykauskas 

Alytuje, ir pulkas galėjo keltis į savo kūrimosi vietą. 1919 m. pradžioje vyko įnirtingos kovos su bolševikais. 1920 m. pulkas kovėsi su lenkais ties Varėna, Trakais. Po paliaubų su lenkais 1920 metų lapkričio mėn. pulkas stovėjo ties demarkacine linija Širvintos-Giedraičiai.

 

Kovose už drąsą ir narsumą 1 pulko 9 karininkai ir 23 kariai buvo apdovanoti Vyčio kryžiumi - pirmuoju nepriklausomos Lietuvos apdovanojimu. 1919 m. spalio 30 d. įsakymu Valstybės Prezidentas Antanas Smetona suteikė pulkui 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino vardą.

Už nuopelnus 1926 m. gegužės 26 d. pulkui buvo įteikta II laipsnio Vyties kryžiaus vėliava su Aušros vartų Mergelės Marijos atvaizdu ir šūkiu: ,,Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse".

 

Nuo 1923 m. iki 1939 m. pulkas ir jo kariai gyveno, tobulėjo, stiprėjo ir mokėsi ginti savo kraštą nuo priešų Ukmergėje. 1929 m. sausio 31 d. duomenimis 1 pėstininkų DLK Gedimino pulke buvo 58 karininkai ir 1405 kariai (šis skaičius nuolat keitėsi). Pulkas buvo ginkluotas sunkiaisiais ir lengvaisiais kulkosvaidžiais, šautuvais, karabinais, revolveriais, kardais.

 

1939 m. spalio viduryje pulkas išžygiavo iš Ukmergės ir spalio 28 dieną pirmas įžengė į Vilnių. Spalio 29 d. Gedimino pilies kalne įvyko vėliavos pakėlimo ceremonija, kuriai vadovavo 1 pėst. DLK Gedimino pulko vadas gen. št. plk. Leonas Gustaitis, o jam asistavo pulko štabo viršila Vyčio kryžiaus kavalierius Jonas Stelionis. Ceremonijos metu vadas gen. št. plk. Leonas Gustaitis sakė: ,,Prisiekiu ir užtikrinu, kad mano vadovaujamas 1 pėst. DLK Gedimino pulkas Vilniuje egzistuos tol, kol Lietuvos tautinė vėliava plevėsuos Gedimino kalne!"

 

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavę ir ją įjungę į Sovietų Sąjungą okupantai pasiryžo sunaikinti visą Lietuvos patriotiškai nusiteikusią visuomenę ir kariuomenę. 1940 m. 1-asis pėst. DLK Gedimino pulkas buvo performuotas į 234 šaulių pulką.

 

  

1-ojo pėstininkų DLK Gedimino

pulko kariai  su ginkluote

 

1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko vėliava  

 

ATSKIRAS KOMENDANTINIS BATALIONAS

Paskelbus nepriklausomybę, Lietuva pradėjo kurti ginkluotąsias pajėgas. Atsirado poreikis saugoti svarbius valstybinius objektus, todėl 1992 m. vasario 3 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu buvo suformuotas Svarbių Lietuvos Respublikos objektų atskiras apsaugos batalionas, kuris įtrauktas į Lauko kariuomenės brigados sudėtį. 1993 m. sausio 22 d. batalionas buvo likviduotas.

Svarbių objektų atskiro apsaugos bataliono 2 materialinių resursų apsaugos kuopos kariai, 1992 m.

Siekiant užtikrinti Krašto apsaugos ministerijos ir kitų objektų apsaugą, 1993 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 „Dėl atskiro komendantinio bataliono suformavimo“ Lauko kariuomenės brigados sudėtyje buvo suformuotas Atskiras komendantinis batalionas. Batalionui paskirta dislokacijos vieta - Vilnius, Aukštieji Paneriai. Tais pačiais metais, rudenį, Atskiras komendantinis batalionas persikėlė į kareivines Visoriuose. Suformuota struktūra: štabas, dvi motorizuotosios kuopos, Štabo ir aprūpinimo kuopa, Ryšių kuopa.

 

Štabo ir aprūpinimo kuopos paskirtis buvo paremti bataliono vadą valdymo, apmokymo bei kovinės parengties palaikymo srityje, taip pat sprendžiant aprūpinimo užduotis. Ryšių kuopa atliko pagrindinį vaidmenį užtikrinant kovinį valdymą ginkluotose pajėgose, skleidžiant komunikacijų tinklą kovinių operacijų rajone. Šiai užduočiai vykdyti kuopa naudojo laidinio, radijo ir kompiuterinio ryšio techniką. I ir II motorizuotosios kuopos buvo rengiamos kovoti pėsčiomis raižytose vietovės, miškų sąlygomis, taip pat gyvenvietėse. Jų paskirtis - ginti svarbius vietovės rajonus, taip pat svarbius karinius įrenginius (vadavietes) bei kitus objektus. Kuopos aprūpintos ratine technika. Kuopų kariai mokomi naudotis šaulių ginklais: automatiniais šautuvais, kulkosvaidžiais, prieštankiniais ginklais. Bataliono vadu paskirtas mjr. Rimantas Pika. Batalionui vadovavo iki 1996 m.

 

Atskiro komendantinio bataliono tarnybos ženklas, patvirtintas 1995 m. 

1997 m. lapkričio 6 d. buvę prieškario 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko kariai ir jau išėjusių į Anapilį šio pulko karių šeimų nariai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymu, kad kuriam nors dabartinės Lietuvos kariuomenės daliniui, dislokuotam Vilniuje, būtų suteiktas garbingas DLK Gedimino vardas ir šis dalinys perimtų 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko tradicijas, gerbtų šio pulko praeitį. Šio laiško iniciatorius - mokytojas Vytautas Gipas, buvusios mokomosios kuopos viršilos Stasio Gipo sūnus.

1998 m. rugsėjo 11 d. batalionas buvo pervadintas į Štabo batalioną, jam buvo suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas ir suteikta teisė perimti 1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko tradicijas bei atributiką.

 

2002 m. vasario 15-oji diena tapo išskirtine data bataliono istorijoje - tą dieną įteikta ir patikėta saugoti bataliono kovinė vėliava. Vėliava yra stačiakampio formos, stačiakampio kampuose raudono fono kvadrate pavaizduoti aukso spalvos Gedimino stulpai, stulpus vėliavos kraštų perimetru jungia ąžuolo lapų vainikas, esantis 13 cm pločio raudonos juostos fone. Vainiko lapai žalios spalvos. Išvardintos vėliavos detalės tapačios abiejose vėliavos pusėse. Vėliavos centre mėlynos spalvos stačiakampyje pavaizduotas skulptoriaus Vytauto Kašubos stilizuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino atvaizdas, sidabro spalvos, virš kurio lanku yra užrašas: ,,Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse". Kitoje vėliavos pusėje centre raudonos spalvos stačiakampyje pavaizduotas sidabro spalvos Vytis. Medinio koto viršūnėje metalinis antgalis su Gedimino stulpais. Vėliavos piešinio autorius dailininkas Liudas Gedminas. Vėliavą išsiuvinėjo dailininkė Ramunė Gutauskaitė-Žutautienė.

 

2004 m. gegužės 21 d. krašto apsaugos ministras patvirtino bataliono skiriamąjį ženklą ir kokardą. Kokardos dalyje vaizduojami stilizuoti sakalo sparnai. Sparnų priekinėje dalyje įkomponuoti stilizuoti gediminaičių stulpai, apatinėje dalyje pavaizduotas smailusis riterio šalmas. Šalmą ir sparnus sujungia kunigaikščio karūna. Skiriamasis ženklas įkomponuotas Lietuvos Respublikos herbo skyde. Skyde įkomponuota kunigaikščio karūna ir stilizuoti gediminaičių stulpai. Skiriamojo ženklo ir kokardos autorius - dailininkas Liudas Gedminas.

 

               

 Bataliono vėliava

 

Skiriamasis ženklas  

 

Kokarda 

 

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1991 m. rugsėjo 4 d. tuometinio Aukščiausios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio iniciatyva pradėtas rinkti Garbės sargybos būrys ir Garbės sargybos orkestras (2008 m. gegužės mėn. pervadintas į Lietuvos kariuomenės orkestrą). Garbės sargybos kuopa (GSK) suformuota 1991 m. lapkričio 14 d. Greitojo reagavimo brigadoje. Į šią kuopą buvo pašaukti pradinės privalomosios karo tarnybos kariai, šie vaikinai buvo pirmieji šauktiniai atkurtos nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Saugojusi karinius miestelius bei KGB rūmus, kuopa savo tiesioginius uždavinius pradėjo vykdyti nuo 1992 metų. Pagrindiniai šių padalinių uždaviniai - reprezentuoti kariuomenę Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauti valstybinėse ir karinėse ceremonijose bei sutinkant aukšto rango šalies svečius.

 

Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. gruodžio mėn. 29 d. įsakymu Garbės sargybos kuopa ir Garbės sargybos orkestras buvo perkelti iš Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas" į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalioną.

 

1991 m. Justinas Jonušas buvo pakviestas suorganizuoti Nepriklausomos Lietuvos centrinį kariuomenės Garbės sargybos pučiamųjų instrumentų orkestrą, kuris vėliau tapo Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" Garbės sargybos orkestru. Dirigentas orkestrą išaugino iki 57 kvalifikuotų muzikantų ir pasiekė aukštą profesinį meistriškumą. Turtingas ir įvairus šio kolektyvo koncertinis repertuaras, susidedantis iš lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. 1995 m. orkestras pirmą kartą Lietuvoje atliko garsųjį M. Ravelio „Bolero" ir G. Gershwino „Žydrąją rapsodiją". Orkestras surengė daug koncertų Lietuvoje, su dideliu pasisekimu koncertavo Europos karinių orkestrų festivaliuose Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje. 1996 m. tarptautiniame orkestrų festivalyje-konkurse „Auksinė lyra" Lenkijoje laimėjo Grand Prix. Orkestras dalyvauja dainų šventėse ir kituose kultūriniuose bei politiniuose valstybės renginiuose. Jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija. 1995 m. orkestras išleido savo pirmąją audiokasetę, o 1997 m. kompaktinį diską „Maršai", 2006 m. kompaktinę plokštelę ,,Perlų vėrinys". Kompaktinėje plokštelėje ,,Kada sūneliai sugrįš" daug karinių-istorinių dainų, šiuolaikinių folkloro interpretacijų, prasmingų tekstų, siekiant supažindinti klausytoją su svarbiausiais Lietuvos istoriniais įvykiais.

 

2005 m. vasario 7 d. batalionas persikėlė į naujas kareivines.

 

2006 m. sukurta ir pagaminta XIV a. kario uniforma. Liepos 3 d. buvo pristatytas šio didžiulio projekto, prie kurio beveik metus dirbo istorikų, dizainerių, karybos entuziastų ir meistrų grupė, rezultatas - autentiška ir tiksliai atkurta LDK Algirdo epochos kario apranga ir ginkluotė. Dabar šia apranga dėvintys Garbės sargybos kuopos kariai reprezentuoja Lietuvos kariuomenę įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.   

     

 Garbės sargybos kuopos kariai su XIX a. karių apranga

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2011-08-11
Sprendimas: Fresh Media