Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Istorijos apžvalga

 

Logistikos sąvoka

 

Į klausimus apie vieną ar kitą reiškinį atsakyti padeda istorija. Logistika kilusi iš graikų kilmės žodžio „logistike", reiškiančio skaičiavimo, mąstymo meną. Taigi logistika - meno rūšis.

 

Senovės istorija

 

Gentinio laikotarpio metu pagrindinis žmogaus tikslas - turėti viską, kas būtina egzistavimui bet kokia kaina. Dėl klajoklinio gyvenimo būdo didžiausia problema buvo, kaip apsirūpinti ilgos kelionės metu.

Pirmoji logistinė sistema atsirado Egipte. Ji buvo sukurta specialiai persikėlimui per dykumą - transportavimo logistikos pradžia. Tuo tarpu Graikijoje atsirado pirmieji logistikos specialistai. Jų buvo tik dešimt ir juos vadino kontrolieriais, kadangi šie žmonės prižiūrėjo visuomenės kasų išlaidas bei įplaukas.

Persijoje atsirado du nauji reiškiniai - tvirtovės ir logistikos principai. Tvirtovėse svarbiausi maistas ir vanduo, be kurių karys yra silpnas ir nepajėgus kariauti. Apie tai kalba ir pagrindinis logistikos principas - be maisto žmogus gali išgyventi trisdešimt šešias paras, tuo tarpu be vandens - vos tris.

Geriausia logistinė sistema priklausė Romos kariuomenei. Joje kiekvienas karys turėjo pasirūpinti savimi, tiksliau, trisdešimties kilogramų svorio nešuliu. Buvo kuriamos stacionarios ar laikinos karo stovyklos - bazės. Romos imp[erijoje valstybės tarnautojams buvo skiriami titulai - „logistai" arba „logistikai". Tokie žmonės turėjo galimybę užsiimti maisto produktų paskirstymu.

 

Viduriniai amžiai ir naujausi laikai

 

Laikotarpis, kada jokios ypatingos logistikos sistemos nebuvo - kiekvienas tiesiog turėjo pasirūpinti pats savimi.

XVI amžiuje atsirado nauja logistinė sistema, paremta prievolėmis. Jos esmė - kariuomenės rėmimas ir palaikymas neskaičiuojant pinigų. Kiekvienas visuomenės narys turėjo prisidėti prie karių išlaikymo, palaikymo ir rėmimo. Esant poreikiui, kiekviens privalėjo atverti duris, priimti į savo būstą, pamaitinti ir pan.į savo namus  priimti karius. Tuo metu išrašomas kvitas, kuriuo pažymima, kiek jiems kainavo išlaikymas. Tačiau tie kvitai prisimenami ir apmokami būdavo tik tuo atveju, jei karas buvo laimėtas, bet irgi ne visada.

Šiek tiek vėliau atsirado ir kita sistema, kuri iš dalies apsaugojo civilius gyventojus nuo karų ir nuo kariaujančiųjų. Jos pagrindinis principas - karas ne žmonių ir ne žmonėms, tai dviejų karalių kova, į kurią neturi būti įtrauktas kiekvienas, su tuo visai nesusijęs žmogus. Naujoji sistema buvo vadinama kabinetų arba penkių dienų sistema. Jos esmė yra ta, kad kiekvienas karys su savimi turi pasiimti atsargų trims dienoms, o paskui juos važiuoja specialaus lygio logistinė parama su atsargomis likusioms dienoms, paprastai dviems.

XIX a. ištobulinus ginkluotę ir ypatingai ryškiai padidinus ginklų greitošaudą, logistikos specialistams buvo iškeltas naujas klausimas - jie turėjo susidoroti su naujomis problemomis, tokiomis kaip savalaikis šaudmenų užtikrinimas. Tuo pat metu prasidėjo geležinkelių logistikos era.

1991 m. JAV pergalę Persijos įlankoje taip pat lėmė karo technologijos ir logistikos mokslo praktinis taikymas: per labai trumpą laiką buvo sutriuškinta ir iš Kuveito išvyta Irako armija, vadovaujama Sadamo Huseino. Taikant logistiką viskas buvo atlikta labai racionaliai ir logiškai. Kaip ir reikėjo tikėtis, reikšmingi karo mokslo ir praktikos laimėjimai nebuvo nepastebėti ir įvertinti civilinėje praktikoje. Pirmieji tai padarė verslo pasaulio žmonės.

 

 

Logistikos mokslas

 

 Iš karybos sferos logistika išsiplėtojo į logistikos mokslą. Pirmo logistikos mokslinio darbo autoriumi laikomas prancūzų karo specialistas E. Džomini, kuris XIX a. pradžioje pateikė logistikos apibrėžimą: ,,kariuomenės valdymo praktinis mokslas". Jis tvirtino, kad logistika apima ne tik gabenimą, bet ir daugelį kitų veiklos sričių, tokių kaip kariuomenės aprūpinimas, išdėstymas ir kita. Todėl nuo seniausių laikų iki mūsų dienų logistika tapo svarbiausiu karo meno elementu. Logistiką išmanantys karo vadai gebėjo organizuoti karo žygius, aprūpinti kariuomenę ir efektyviai jai vadovauti. Tokį karo vadų išskirtinį dėmesį logistikai lėmė jos taikymo efektyvumas, pasireikšdavęs pergalėmis ypač sunkiomis aplinkybėmis. I m.e. tūkstantmetyje logistikos specialistų uždavinys buvo kiekvieno karo žygio visapusiškas ir laiku įvykdytas aprūpinimas materialiniais ištekiais ir atsargomis. Taikant šiuos principus buvo laimimos kovos prieš daug didesnes armijas.

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2010-08-12
Sprendimas: Fresh Media