Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Sportas

Nuo pat Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo, dėmesys skiriamas ne tik karių koviniam rengimui, bet ir kūno kultūrai bei sportui plėtoti.

 

Jau 1991 m. liepos 6-7 d. Vilniuje įvyko I savanorių sporto žaidynės. Tai buvo ne tik sportinis, bet ir politinis įvykis, nukreiptas prieš okupacinę rusų kariuomenę. Pirmą kartą apie viešą renginį už Aukščiausios tarybos rūmų ribų buvo pradėta kalbėti dar ankstyvą 1991 m. pavasarį. Šiandien sudėtinga nustatyti savanorių žaidynių idėjos autorių. Reikšmingą vaidmenį, kad jos gimtų suvaidino svarbūs to meto pareigūnai: gen. ltn. Arvydas Pocius, pirmasis SKAT štabo viršininkas ats. plk. Jonas Gečas ir mjr. Levas Ritvas. I savanorių žaidynėse daugiau kaip 300 savanorių iš aštuonių šalies miestų ir rajonų varžėsi futbolo, krepšinio, virvės traukimo, šaudymo ir kovinės savigynos rungtyse. Geriausiai fiziškai pasirengę buvo Kauno savanoriai, antri liko alytiškiai, o trečiąją vietą užėmė Panevėžio savanoriai.

 

1991 m. rudenį vykusio Krašto apsaugos galiūno konkursą laimėjo SKAT Vilniaus operatyvinio būrio karys savanoris Virgilijus Alekna. Tuomet SKAT komanda nugalėjo ir atvirose kulkinio šaudymo varžybose, skirtose Policijos dienai pažymėti. Čia labiausiai pasižymėjo Pasaulio kulkinio šaudymo čempionė savanorė Auksė Treinytė.

 

Tokį aktyvų karių savanorių sportinį gyvenimą nuo pat pajėgų susikūrimo lėmė čia dirbančių daug žymių trenerių ir sportininkų - Bronislovas Juozaitis, Juozas Juocevičius, Valdas Kiveris ir kt.

 

1992 m. II savanorių žaidynės vėl įvyko Vilniuje, po kurių buvo nuspręsta žaidynes kiekvienais metais organizuoti vis kitame šalies apskrities centre.

 

Nuo 1993 m., kai žaidynės vyko Klaipėdoje, vis didesnis dėmesys pradėtas kreipti į karines sporto šakas. Pamažu buvo įvestos kovinio šaudymo, karinio kliūčių ruožo, karinio orientavimosi rungtys. Žaidynės tapo tarptautinėmis. XII ir XIII sporto žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 400 lietuvių, rungtyniavo Danijos, Švedijos, Latvijos savanoriai, Lietuvos Šaulių sąjungos nariai. 2001 m. XI žaidynėse Vilniuje Kalnų parke savo jėgas svečių teisėmis išbandė ir Vokietijos kariuomenės atstovai.

 

Nuo 1999 m. Savanorių pajėgos organizuoja futbolo turnyrą, skirtą Artūro Sakalausko atminimui. 1999 ir 2001 m. varžybų nugalėtojais tapo Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, 2000 m., 2002 m. ir 2003 m. - Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, 2004 ir 2005 m. laimėjo Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, o nuo 2006 m. iki 2010 m. futbolo turnyro nugalėtojais pastoviai buvo Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės futbolo komanda. Nenuostabu, nes rinktinėje futbolo tradicijos senos, o ir komandos kolektyvas per daugelį metų keitėsi labai minimaliai. 2011 m. turnyro nugalėtojais tapo Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, vėliau pergalių skonį ragavo vis kitos Lietuvos KASP rinktinės.

 

Pirmas didelis laimėjimas užsienio karių varžybose pasiektas 1995 m., kai Pasaulio karių orientavimosi sporto žaidynėse savanorės Jolanta Vosyliūtė, Vilma Rudzenskaitė, Galina Pilipenko ir Daiva Klikūnaitė (Morkūnienė) iškovojo bronzos medalius. 1999 m. II Pasaulio karių sporto žaidynėse savanoriai iškovojo 3 medalius - vieną sidabro ir du bronzos. Juos laimėjo orientacininkai Marius Mažulis, Svajūnas Ambrazas, Ieva Sargautytė, Dainora Alšauskaitė ir Vilma Rudzenskaitė.

2003 m., Lietuvoje vykusio Pasaulio kariškių orientavimosi čempionate Lietuvos savanoriai iškovojo daug laimėjimų: Ieva Sargautytė nugalėjo asmeninėse varžybose, moterų komanda tapo nugalėtoja estafečių varžybose, o komandinėse varžybose vyrų ir moterų komandos iškovojo sidabro medalius.

 

KASP kariai Pasaulio karių sporto žaidynėse dalyvavo net 6 kartus. 2011 m. aukso medalius Lietuvai iškovojo orientacininkai kariai savanoriai eil. Simonas Krėpšta ir eil. Sandra Paužaitė, o 2015 m., Korėjoje vykusiose žaidynėse net 6 kariai savanoriai pasipuošė bronzos medaliais: šiuolaikinės penkiakovės atstovai eil. Justinas Kinderis (8-oji rinktinė) ir j.eil. Karolina Gužauskaitė (8-oji rinktinė), orientavimosi sporto moterų estafe¬čių varžybose - j.eil. Teklė Emilija Gvildytė (2-oji rinktinė) ir eil. Sandra Paužaitė (1-oji rinktinė) ir eil. Indrė Valaitė (8-oji rinktinė), graikų ir romėnų imtynėse (svorio kat. iki 85 kg) - eil. Laimutis Adomaitis (8-oji rinktinė).

 

2008 metais Į XXIX Pekino vasaros olimpines žaidynes Lietuva pasiuntė net devynis kariuomenės atstovus. Iš jų net septynis, tarnaujančius Savanorių pajėgose. Tai Didžiosios Kovos rinktinės savanoriai eil. Albertas Techovas (dziudo), eil. Aleksandras Kazakevičius (imtynės), eil. Donata Rimšaitė (šiuolaikinė penkiakovė) ir gr. Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė), imtynininkas eil. Mindaugas Mizgaitis iš Dariaus ir Girėno rinktinės, Vyčio rinktinės atstovė bėgikė eil. Rasa Drazdauskaitė ir imtynininkas eil. Valdemaras Venckaitis iš Žemaičių rinktinės. Olimpiadoje Pekine bronzos medalį Lietuvai laimėjo Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės karys savanoris Mindaugas Mizgaitis, graikų-romėnų imtynių 120 kg svorio kategorijos varžybose iškovojęs bronzos medalį.

 

    

 

KASP sporto žaidynių bendrakomandinių rezultatų suvestinės ir informacija.

 

XXVII žaidynės 2017 m. Tauragės r. 
XXVI žaidynės2016 m. Prienų r.
XXV žaidynės2015 m. Pabradė
XXIV žaidynės2014 m. Šiauliai
XXIII žaidynės2013 m. Panevėžys
XXII žaidynės2012 m. Alytus
XXI žaidynės  2011 m. Šilutės r.
XX  žaidynės 2010 m. Kaunas
XIX žaidynės 2009 m. Alytus 
XVIII žaidynės 2008 m. Pasvalys 
XVII žaidynės 2007 m. Utena
XVI žaidynės 2006 m. Marijampolė
XV žaidynės 2005 m. Kėdainiai
XIV žaidynės2004 m. Pasvalys
XIII žaidynės2003 m. Gargždai 
XII žaidynės2002 m. Telšiai 
XI žaidynės2001 m. Vilnius 
X žaidynės2000 m. Utena 
IX žaidynės1999 m. Marijampolė 
VIII žaidynės1998 m. Šiauliai
VII žaidynės1997 m. Alytus 
VI žaidynės1996 m. Tauragė
V žaidynės1995 m. Kaunas 
IV žaidynės1994 m. Panevėžys 
III žaidynės1993 m. Klaipėda 
II žaidynės1992 m. Vilnius
I žaidynės 1991 m. Vilnius

 

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2017-08-07
Sprendimas: Fresh Media