Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Specialiųjų operacijų pajėgos

LIEPSNOJANTIS KALAVIJAS. LEGENDA  

Priešybių susidūrime gimsta Aitvarai, Kalavijai, Kariai...

Mūsų Lietuva trispalvė. Nerasime vienodai mąstančių ir matančių žmonių, tačiau galime justi apjungiančią, vis tebealsuojančią Vyčio dvasią. Užgimusi Valstybės kūrėjų, tautos vizijos puoselėtojų gretose ji formavo Lietuvos gynybinį potencialą, augino šalies kariuomenę. Ši dvasia grūdino mus mūšiuose, budino nešama knygnešių ryšuliuose, prikeldavo tikėjimą partizanų žeminėse. Ji bylojo švenčiausią mums laisvę keičiantis laikmečiams ir istorijoms.

 

 

Aitvaro, Vyčio ir Kalavijo legenda tapo stipriausius tautos lyderius-vedlius ir nuolat budinčius sergėtojus sutelkiančiais simboliais, suteikė galingą impulsą susiformuoti šalies specialiųjų operacijų pajėgoms. Taigi, turime legendą, kuri mus vienija.

 

 

 

Visais laikais mes nebuvome ir negalime būti vienodi. Mums niekada nereikėjo nieko kopijuoti ar imituoti. Mes visada turėjome savitą charakterį ir turtingą savo protėvių istoriją, dėl kurios patys dažnai diskutuojame. Diskutuojame, nes esame skirtingi, drąsūs, pažangūs, užsispyrę, turintys tvirtą nuomonę. Mūsų dvasią ir identitetą formuoja simboliai, įprasminantys įvairiausias reikšmes ir net priešybes. Tik priešybės sukuria pačius stipriausius ir atspariausius - gimsta elementai, daiktai, charakteriai. Priešybių susidūrime gimsta Aitvarai, Kalavijai, Kariai...

 

 

 

Arkangelas Gabrielius, reiškiantis Dievo Riterį ir įkūnijantis Dievo Jėgą, sergsti Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgas, jo liepsnos įvaizdis dangiškoje sferoje uždega nukaldintą kalaviją - tai pažadina žmogaus viduje valią, įkvepia vykdyti paskirtį.

 

 

Aitvaras mūsų mitologijoje gimsta iš keturių stichijų, arba visatos elementų, apjungia Žemę, Orą, Ugnį ir Vandenį, pasirodo žmonėms šviesos ir žaibo greičiu lekiančio sparnuoto žalčio pavidalu, tarsi danguje krintantis meteoras. Tai be galo prieštaringas mūsų simbolis, pasižymintis skirtingomis savybėmis, sugebantis tai kuo nors pasiversti, tai išnykti ir vėl atsirasti, todėl skirtingai jį mato žmonės, kintant religijai, keičiantis kultūrai, laikmečiams... Jis gali įgauti tiek angeliškų, tiek demoniškų bruožų. Taigi, koks jis? Kas jis?

 

 

Materialiai mąstantiems Aitvaras neša turtus ir gėrybes, filosofiškai mąstantiems - laimę ir sėkmę. Neigiantiems ar teigiantiems, prietaringiems ir nuosprendžiais mąstantiems Aitvaras yra pavojingas - iš vienų atima, kitiems gali kerštauti, sudeginti namus. Šia gaivališka jėga, kurios neįmanoma suvaldyti, skubama atsikratyti, nes Aitvaras būtent toks gali atrodyti žmonėms, nevaldantiems savo pačių instinktyvios prigimties.

Legendomis mąstantiems Aitvaras įkūnija neįveikiamą stiprybę, nesunaikinamą dvasią, gebėjimą atgimti ir prisikelti, išnykti ir vėl pasirodyti. Legendomis mąstantys pasitelkia šį simbolį tam, kad savo tautos dvasią ir tapatumą stiprintų.

 

 

Skirtingo mąstymo formas mes projektuojame į Aitvaro simbolį. Bijome jo ar deramai maitiname jį savo troboje? Bandome pajungti jį vien savo asmeniniams poreikiams tenkinti ar gerbiame ir vertiname, nesiekdami nei naudos sau, nei pikta kitam? Panašiai ir tam tikrą galią ar išskirtinį gebėjimą turintis žmogus gali nukreipti juos skirtingų tikslų ir motyvų vedamas - priklausomai nuo to, kaip jis mąsto ir kaip mato.

 

 

Kalavijo kelias, kaip ir žmogaus mąstymo kelias, turi etapus. Todėl savo pačių mąstymą, charakterį, savybes neretai tenka nukaldinti, suformuoti, išgaląsti ir užgrūdinti.

  

Rūdos etapas atspindi tokią mentalinę būseną, kai mūsų mąstymas - tarytum žemės paviršiuje dar nepaliestas jokios valingos veiklos, neiškastas, todėl niekaip ir nenaudojamas, nejudintas sluoksnis. Jis nediferencijuotas, retai galintis atskirti save nuo kitų, nes dar nepatyręs jokio virsmo - apdirbimo proceso. Toks mąstymas tarsi snaudžia ir laukia išorės įsikišimo tam, kad kaip nors sureaguotų. Juo lengva manipuliuoti ir atitinkamai formuoti, kaip ir tą žemės paviršių.

 

 

Kritės ir geležies lydymo etapas, veikiant aukštoms temperatūroms, padeda formuotis mūsų kritiniam mąstymui. Susiduriama su pirmaisiais išbandymais ir kalant, kad kuo daugiau šlako atsiskirtų, geležis pagaliau sukimba su geležimi. Taip mąstymas palaipsniui patiria vis daugiau sukrėtimų, kad gimstanti nauja struktūra įgautų reikalingą vertybinę sistemą. Toks žmogus tarsi gimstantis kalavijas iškyla iš minios ir pareiškia savo liepsnojančią valią.

 

  

Plieno etape mūsų mąstymas pinamas ir kalamas vijomis, kad taptų atsparus, rūdžių ir dilimo nepaveikiamas. Toks mąstymas ima įgauti struktūrą, kurią sudaro atrinktos ir per gyvenimą patikrintos mūsų patirtys, nuostatos, lūkesčiai ir įsitikinimai. Kaip aš atrasiu pusiausvyrą tarp savo plastiškumo ir kietumo? Jei sudėtyje vyraus geležis - mano mąstymas taps pernelyg minkštas ir neatsparus aplinkos poveikiui, lengvai sulenkiamas, performuojamas. Jei sudėtyje dominuos plienas - mano mąstymui gali pritrūkti plastiškumo, todėl jį lengvai perlauš tiesioginio smūgio jėga.

 

 

Geležtės šlifavimo etape kalviui patenka jau subrandintas mano vidinis ruošinys. Mąstymas bus nukreipiamas reikiama linkme ir intensyviai formuojami jo ašmenys, tad mano mąstymas įgaus aiškią kryptį ir atitinkamas paskirties formas. Mąstymas ir matymas taps tinkamu naudoti įrankiu ar ginklu.

 

 

Nuo dabar grūdinimas sutvirtins plieną - įkaitusiame mentaliniame lauke aš gebėsiu staigiai atvėsinti savo karščiausias reakcijas. Emocijos paklus mano proto balsui. Reaktyvus mąstymas taps proaktyviu savęs ir supančio pasaulio suvokimu.

 

 

Atleidimo etape normalizuosis visos vidinės įtampos. Vyks reikiamas aplinkos ir vidinių procesų apmąstymas, analizė. Savo prieštarose aš atvėsiu. Galutinai sutvirtėsiu.

 

 

Gardelės ir buoželės etapas suformuos nukaldintam kalavijui rankeną - galimybę valdyti įvairias mentalines technikas, naudoti savo aštraus proto strategijas, susidurti su kitaip mąstančiais arba susitelkti su ta pačia kryptimi matančiais kitais plieniniais kalavijais-žmonėmis. Panaudoti kalaviją - tai paruošti pirmiausia patį save, įgalinti veikti, kai reikia - kurti, stoti ginti, paremti, jeigu reikia - negailestingai kovoti, atremti ir konfrontuoti.

 

 

Taip prieštarų sandūroje gimstantis, vertybėmis išgaląstas mąstymas ir matymas - liepsnojantis Cherubinas, mūsų kariuomenės strategijos ir lyderystės kalavijas - taps viena stipriausių, mano gyvenimui kryptį suteikiančių, jėgų, kurias užtvirtins galutinė plieno ornamentika: Trispalvė Lietuvos Ugnis.

 

 

 

Vaizdo medžiaga iš dokumentinio filmo "Liepsnojantis kalavijas". Autorius: Rolandas Leonavičius.

Teksto autorė: psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė Augustina Rugilė Vilkišė

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2018-12-05
Sprendimas: Fresh Media