Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Oficialios intervencinės priemonės

 

Kai vadas identifikuoja asmenis, kurie, nepaisant pirmojo lygio priemonių taikymo, nepajėgia atlikti savo pareigų, arba jų elgesys tapo problemiškas, gali prireikti į pagalbą pasitelkti oficialias intervencines priemones. Antrojo ir trečiojo lygio intervencines priemones taiko specialiai parengti žmonės, kurie paprastai nedalyvauja incidente. Šios intervencinės priemonės skirtos pasirūpinti vieneto kariais ir sumažinti galimą karių netekties tikimybę. Geriausiai šį darbą vykdyti kuo arčiau karinio vieneto dislokacijos vietos ir kuo greičiau, tikintis, kad karys atsigaus ir sugrįš toliau vykdyti savo pareigų. Šis metodas palengvina natūralų išgijimo procesą ir leidžia daugeliui karių likti dalinyje. Tie, kuriems šio lygio intervencinės priemonės nepadeda, turėtų būti evakuoti.

 

„Specialistų parama būtų buvusi išties naudinga..."


„Tarptautinės operacijos metu vienas mūsų vyrų nusižudė. Mes atlikome išsamų tyrimą, apklausėme jo kolegas, kurie buvo šalia prieš jam nusižudant, bet nė vienas net nenujautė, ką karys netrukus rengiasi padaryti. Kaltės jausmo vieneto kariai nejuto, nes neabejojo, kad viskas buvo padaryta siekiant jam padėti. Karys nutraukė savo gyvybę kaip tik tuo metu, kai visi mažiausiai to tikėjosi. Jam nusižudžius, apie savižudybę prakalbo dar du žmonės. Vienas jų papasakojo, kad norėdamas nusižudyti sąmoningai prisigėręs ir padaręs avariją. Norėdamas sustabdyti pamėgdžiotojus ir panašių incidentų pasikartojimą, aš surinkau karius. Tai nebuvo lengva padaryti, nes kariai buvo išsibarstę 50 kilometrų spinduliu ir saugojo saugumo zonos ribas. Norėdamas pakalbėti su visais kariais, aš išrikiavau pulką ir paprašiau užuot krėtus kvailystes nebijoti kreiptis pagalbos. Kalbėjau apie incidentą maždaug 20 minučių. Buvo išties nelengva nustatyti, ar gali būti pamėgdžiojimo atvejų. Specialistų parama būtų buvusi išties naudinga, bet abu mūsų gydytojai tikrai padarė viską, kas įmanoma. Kreiptis į pulką buvo tikrai gera mintis, tačiau aš pasielgiau grynai pagal aplinkybes. Būtų geriau kitą kartą susilaukti specialistų patarimų."


Karinių vienetų vadų apklausa

 

2 lygis. Specialiai parengtų kolegų parama

 

Kai kurios valstybės organizuoja kolegų vykdomas streso rizikos įvertinimo ir intervencinių priemonių taikymo programas, kurios yra inicijuojamos tuoj po potencialiai trauminio įvykio. Šių šalių vadai gali kreiptis oficialios paramos į specialiai parengtus kolegas. Parengti kolegos paprastai yra iš to paties karinio vieneto, tačiau jei jame specialiai parengtų kolegų nėra ar jie patys dalyvavo incidente, kviečiami pagalbininkai iš šalies.

 

Apmokytų kolegų teikiama oficiali parama panaši į bičiulių savitarpio pagalbą. Kolegomis pasitikima, į juos nežiūrima, kaip į oficialios valstybinės medicinos sistemos atstovus. Nuo kitų karių jie skiriasi tuo, kad yra apmokyti naudoti tam tikrus paramos metodus. Jie gali atlikti rizikos įvertinimus, rengti krizių valdymo instruktažus, taikyti ankstyvosios intervencijos priemones. Valstybėse, kurios vykdo oficialias kolegų paramos programas, vadai, rengdamiesi dalyvauti operacijose, gali svarstyti galimybę atrinkti kai kuriuos vieneto karius tokiems apmokymams.

 

Oficialus kolegų atliekamas įvertinimas


Kartą, kai diplomatų apsaugai į vieną pasaulio šalį perdislokuoti keturi jūrų pėstininkai, tarp jų ir vienas seržantas, oro uoste atsiėmė diplomatines siuntas, savo taikiniais juos pasirinko maištininkai. Dviem reaktyviniais granatsvaidžiais jie apšaudė pėstininkų automobilį ir stipriai jį apgadino. Atvykus avarinėms tarnyboms, seržantas paaiškino, kad jie buvo užpulti, tačiau vietos policininkai, matydami, kad civiliais drabužiais vilkintys pėstininkai turi ginklų, ėmė elgtis agresyviai ir priešiškai. Visi keturi pėstininkai buvo nugabenti į policijos areštinę, sužeidimai apžiūrėti paviršutiniškai, nors visi turėjo plėštinių žaizdų ir sutrenkimų.


Galų gale, panaudojus diplomatinį spaudimą, kariai buvo išvaduoti iš areštinės ir  nugabenti į ligoninę. Sutvarsčius žaizdas, visi keturi kariai sugrąžinti į ambasadą. Čia specialiai apmokytas karinio vieneto vyresnysis seržantas aptarė incidentą su seržantu ir diplomatais, dalyvavusiais derybose dėl jūrų pėstininkų paleidimo. Jis nutarė, kad oficialų įvertinimą atlikti būtina, o su seržantu reikėtų pasikalbėti atskirai, nes jis, kaip vyresnysis, gali jausti asmeninę atsakomybę už įvykusį incidentą. Žemesniųjų laipsnių kariams, su kuriais kalbėta atskirai, pasireiškė įvairūs streso požymiai, tačiau, jų nuomone, situacija būtų buvusi gerokai prastesnė, jei ne seržanto tvirtumas ir energija. Nors vienam pėstininkui pasireiškė kai kurie ūmaus streso simptomai, ir jis buvo nepajėgus normaliai vykdyti savo pareigų, seržantui pavyko sumažinti kariui darbo krūvį ir su darbu susijusią įtampą, pasirūpinti, kad pagalbos ranką jam ištiestų bičiuliai. Buvo akivaizdu, jog seržantas sielojosi, kad apvylė savo draugus ir nesugebėjo pasirūpinti, kad jie greičiau atsidurtų ligoninėje. Vyresnysis seržantas, pabendravęs su karių grupe ir seržantu, nutarė, kad geriausia būtų visus keturis sujungti į vieną grupę. Jo sprendimas visiškai pasitvirtino, nes kai jaunesnieji kariai labai aukštai įvertino seržanto veiksmus, seržanto nuotaika akivaizdžiai praskaidrėjo, nes jis suvokė, jog tinkamai atliko savo pareigą ir pelnė už tai pavaldinių pagarbą.


Kariai buvo paraginti toliau bendrauti tarpusavyje, jiems sudaryta galimybė paskambinti į namus. Visi jie toliau vykdė savo pareigas karo veiksmų zonoje. Jie buvo stebimi ir po mėnesio visiškai atsigavo.


NATO TTO ŽVM-134 simpoziumas

 

2 lygis. Specialistų parama

 

Neretai po potencialiai trauminio įvykio, vadai turi galimybę kreiptis pagalbos į psichologinės paramos specialistus. Antrojo lygio psichologinė parama skirta vykdyti kario būklės įvertinimą ir taikyti ankstyvąsias intervencines priemones. Tai gali būti trumpos asmeninės konsultacijos bei tikslinei grupei skirtos intervencinės priemonės. Vadai dažnai turi galimybę rinktis, kas teiks šią sveikatos priežiūros paslaugą ir, apskritai kalbant, turėtų rinktis vienetui pažįstamus žmones.

 

Kreipimasis pagalbos į specialistus


„Man buvo ypač neramu dėl to, kaip įvairioms operacijų grupėms pavyko susidoroti su stresu per incidentą ir po jo. Kai sugrįžome į stovyklą, nutariau išsikviesti psichologą, kad jis padėtų išklausyti iš užduoties sugrįžusių karių informaciją. Psichologo dalyvavimas pasitarime buvo privalomas ir davė labai gerų rezultatų. Kadangi psichologas pabendravo su visais kariais, jiems nebuvo reikalo bijoti pasmerkimo. Šis sprendimas pasirodė labai vykęs."


Karinių vienetų vadų apklausa


3 lygis. Nukreipimas pas specialistą

 

Nors daugumai karių po potencialiai trauminio įvykio pasireiškia streso reakcijos, tik mažoji jų dalis patiria potrauminį streso sutrikimą, depresiją ir kitus  rimtus psichologinius sutrikimus. Kam būtinas trečiojo lygio gydymas, paprastai nustato antrojo lygio psichologinės paramos teikėjai.

 

Psichologinės paramos specialistai, teikiantys trečiojo lygio paslaugas, atlieka  psichologinį asmens įvertinimą, nustato diagnozę ir prireikus jį gydo. Šios paramos paslaugos paprastai teikiamos ne vieneto dislokacijos vietoje, o kai kuriais atvejais karys yra evakuojamas. Atsižvelgiant į stiprių streso reakcijų pasireiškimo galimybę, labai svarbu, kad vadas pritartų aukštos rizikos grupei priklausančių asmenų gydymo sistemai.

 

Kaip vadas sprendžia su trauminiu įvykiu susijusias problemas


„Kaskart, kai kariai patirdavo stiprų stresą, vadovybė atlikdavo savo pareigą, į pagalbą skubėdavo medikų paramos grupė - vienais kariais jie rūpindavosi patys, kitus - prireikus nukreipdavo pas specialistus.
Kartą po incidento, kurio metu vyko šaudymas koviniais artilerijos sviediniais, mirė puskarininkis. Šią situaciją bandėme įveikti kartu su vieneto gydytoju. Kartu mes sprendėme problemas, susijusias su vieneto karių patirtu stresu, teikėme psichologinę paramą šeimos nariams ir t. t."


NATO TTO ŽVM-134 simpoziumas

 

Išvados


Geriausia, jei karinės organizacijos turi veikiančias struktūras, galinčias užtikrinti antrojo ir trečiojo lygio intervencinių priemonių taikymą, ir aktyviai remia savo kariais besirūpinančius karinio vieneto vadus.

 

Jei karinė organizacija yra įsteigusi atitinkamą struktūrą, karinio vieneto vadas privalo:

 

  • išmanyti, kada teiktina vieno ar kito lygio parama;
  • suprasti savo veiksmų, teikiant daliniui psichologinę paramą, svarbą;
  • akcentuoti bičiulių savitarpio pagalbos svarbą;
  • gerinti visų lygių intervencinių priemonių prieinamumą;
  • į pratybų scenarijus įtraukti instruktažą apie streso reakcijas ir bičiulių savitarpio pagalbą;
  • siekti sumažinti gėdą kreiptis pagalbos į specialistus.

 

Potencialiai trauminiai įvykiai vadui yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė. Geri vadai aktyviai rūpinasi žmonėmis, nenuleidžia negirdomis netekties, bendrauja tiesiogiai su vieneto kariais ir jų šeimomis ir neleidžia niekam suabejoti, kad jie tikrai atsigaus. Geras vadovavimas stiprina vieneto sutelktumą, atsparumą ir pasirengimą.

 

 

Tekstas iš knygos "Psichologinės paramos teikimas visuose tarptautinės operacijos ciklo etapuose: vado knyga - vadovas". Knygą PDF formatu galite atsisiųsti čia.

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2018-01-22
Sprendimas: Fresh Media