Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Kario žmona: iššūkis ar profesija?

 

Andrius Jurgaitis

 

LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos skyriaus

Psichologinės paramos įguloms poskyrio viršininkas

Kpt. Andrius Jurgaitis

 

LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos skyriaus psichologės ltn. Justina Rybakovaitė, ltn. Kristina Burbaitė

 

 

Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, tuo ši profesija skiriasi nuo kitų. Karių šeimoms taip pat lemta susidurti su ne ką mažesniais iššūkiais, pradedant nuo buitinių reikalų tvarkymo iki nuolatinių pratybų ar ilgesnių išsiskyrimų. Yra daugybė profesijų, kurių šeimos patiria nuolatinius ilgalaikius išsiskyrimus (jūrininkai, tolimųjų reisų vairuotojai, bet kurios kitos srities specialistai, kurių veikla susijusi darbu užsienyje), tačiau dabar panagrinėsime karių antrosioms pusėms tenkančius iššūkius.


Ilgas išsiskyrimas yra iššūkis, kuris gali tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti santykius šeimoje. Svarbu, kaip šeima žiūri į išsiskyrimą ir kokie buvo santykiai šeimoje iki išvykimo. Jei tėčio (vyro) išvykimą šeima priima kaip iššūkį, kurį visi kartu turi įveikti ir jei šeimoje iki tol egzistavo šilti bei artimi santykiai, tai padaryti bus lengviau. Tačiau jei iki išvykimo santykiai buvo pakankamai įtempti, yra didesnė rizika, kad jie dar labiau komplikuosis, ar net nutrūks.


Šį etapą visiems šeimos nariams lengviau išgyventi gali padėti įvairios priemonės. Pirmiausia prieš tėčiui (vyrui) išvykstant, reikėtų aptarti ir pasirūpinti buitiniais dalykais, kad likusiai žmonai būtų lengviau. Pakalbėti, kokie žmonės, esant reikalui galėtų padėti (giminaičiai, draugai, bendradarbiai), paprašyti tų žmonių aktyvesnės paramos, nes moterims ne visuomet gali būti pačioms drąsu prašyti pagalbos.

 


Svarbus ir moters požiūris į vyro išvykimą ir tai, kiek ji žinojo apie tokią galimybę anksčiau, kiek buvo pasiruošusi. Padeda ir supratimas, kad reikės prisitaikyti tiek vyrui išvykus, tiek grįžus. Atsiskyrimas yra procesas, kurio metu yra normalu susidurti su tam tikrais iššūkiais. Gerai, jei moteris palaiko vyrą, tada ir vaikams paprasčiau paaiškinti, kodėl tėčio nėra taip ilgai.   Svarbu su vaiku kalbėtis apie tai, kad tėtis išvyksta (kur vyksta, kiek laiko nebus, kodėl išvyksta, ką veiks išvykęs ir pan.). Kalbėti vaikui suprantama kalba, atsižvelgiant į jo amžių ir suvokimo lygį, t. y. vienaip mes kalbame su darželinuku, kitaip su paaugliu.  Gali būti naudojamos įvairios priemonės, pvz.: žemėlapiai, vaizduojantys, kur tėtis vyksta, kalendoriai, kiek dienų liko iki tėčio grįžimo, kuriami žurnalai-dienoraščiai, pažymintys vaikui svarbius įvykius, įvykusius atsiskyrimo laikotarpiu. Reikėtų pabrėžti, kad tėtis grįš, ir parodyti vaikams, kuo tėčio darbas yra ypatingas. Nereikia ignoruoti ar neigti vaiko jausmų, pripažinti, kad jam liūdna ar pikta, kad tėčiui reikia išvykti. Leisti jam išsakyti ir parodyti, kaip jis jaučiasi. Tai padės greičiau susitaikyti su laikinu išsiskyrimu. Slopinant ar ignoruojant vaiko jausmus gali kilti papildomų psichosocialinių problemų (pvz.: sunkumai mokykloje, miego sutrikimai ir kt. ). Svarbu kalbėti apie pokyčius ir tuo pačiu stengtis išlaikyti kasdienę rutiną, kuri suteikia tam tikrą stabilumo ir saugumo pojūtį.

 

Bendravimo svarba. Priklausomai nuo to, kokios yra galimybės, šeima turi stengtis bendrauti  „skype", telefonu, laiškais. Jei yra galimybė, susitarti dėl konkretaus laiko, kai vyks kontaktas, kad šeima tam ruoštųsi, skirtų visą dėmesį. Vaikas žinos, kada gali laukti pokalbio su tėčiu.  Taip pat svarbu, kad žmona galėtų pasikalbėti su vyru niekieno netrukdoma, pvz. kai vyks pokalbis vaikais pasirūpins seneliai ar draugai. Bendraujant tarpusavyje  nereikia bijoti išsakyti savo jausmų, nuogąstavimų, nerimo, pykčio, nes  jausmų slopinimas sukelia įtampą, kuri neigiamai veikia santykius šeimoje.

Gali padėti ir bendravimas su kitomis, panašią situaciją išgyvenančiomis  karių žmonomis. Be to, karių žmonos visada gali kreiptis pagalbos į kariuomenės psichologus, kurie yra pasiruošę suteikti emocinę paramą ir profesionalią psichologinę pagalbą (nemokamas kariuomenės psichologinės pagalbos telefonas 8 800 70123, taip pat yra galimybė į psichologus kreiptis el. paštu: [email protected]).


Nėra universalaus atsakymo, ar geriau vykti kartu su vyru ar likti, jei, tarkime, karys yra išrotuojamas tarnauti į kitą miestą. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių: išvykimo trukmės, individualių šeimos ypatybių, vaikų amžiaus ir kt. Be abejo, jei išvykstama ilgam, gerai būtų šeimai vykti kartu, bet dažnai tokios galimybės nėra, todėl verta pasistengti, kad ilgas išsiskyrimas padėtų sustiprinti santykius ar bent jau padarytų mažesnę žalą. 


Baigiant norisi ištarti nuoširdų padėkos žodį visoms karių žmonoms, kurios savo kasdieniu moterišku rūpestingumu ir pasišventimu šeimai atlieka neįkainojamą vaidmenį kario gyvenime. Namų frontas dažniausiai gula ant jūsų pečių. Dažnai jūsų indėlis lieka nepastebėtas, ne visuomet už jį būna tinkamai atlyginama, bet jis yra be galo svarbus darnios šeimos gyvavimui. Ačiū už Jūsų pasiaukojimą ir tarnystę šeimos, ir tuo pačiu Tėvynės labui!

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2016-09-13
Sprendimas: Fresh Media